kietširdis

kietšir̃dis, -ė smob., adj. (2); M žr. 1 kietaširdis 1: Nejau nori su draugu pasimesti, kietširdi?! Blv. Velnias ... prašo pinigų ..., o žmogus kietširdis neduoda BsMtIIl75. Rodoma į idealių žmonių gyvenimą ir kartu į kietširdžius, į besočius ir vargšų skriaudėjus Vd. Vadas kietširdžių abantų sūnus Chalkodonto narsusis HI. Oi, vargeli mano, kietširdėli mano! LTR(Kp).